Naujosios energetikos įmonių grupėi „EPSO-G“ priklausančios bendrovės „Tetas“ Elektrotechnikos skyriaus vadovas Rimvydas Adomavičius daugiau nei 18 metų dirba energetikoje ir jau du dešimtmečius savanoriauja Lietuvos kariuomenėje. R. Adomavičius teigia, kad atsakomybė ir komandiškumas yra vienodai svarbūs tiek vadovaujant elektrotechnikos specialistų komandai, tiek vilkint kario uniformą.
Nuo elektriko iki skyriaus vadovo
Karjerą bendrovėje „Tetas“ R. Adomavičius pradėjo 2007 metais. Tuo metu dar būdamas antro kurso studentas Kauno technologijos universitete, jis įsidarbino elektriku RAA skyriuje ir netruko įsitraukti į sudėtingų energetikos projektų pasaulį.
Per kelerius metus talentingas specialistas kilo karjeros laiptais: dirbo inžinieriumi, projektų darbų vadovu, o šiandien jau vadovauja visam Elektrotechnikos skyriui.
„Įmonė man davė daug žinių ir praktikos – be tos patirties, greičiausiai nebūčiau tapęs skyriaus vadovu“, – pripažįsta R. Adomavičius.
Šiuo metu jo vadovaujamame elektrotechnikos skyriuje dirba 37 specialistai.
R. Adomavičius pelnė įvertinimą už savo indėlį energetikai: 2022-aisiais jam įteikta energetikos ministro padėka už reikšmingus pasiekimus.
Ilgametę patirtį sukaupęs vadovas sako, kad kiekvienas projektas atneša vis naujų iššūkių. „Kiekvienas objektas – iššūkis su savais niuansais. Vykdant projektus išlenda visokių problemų, tad tenka operatyviai jas spręsti“, – pasakoja jis. Kartais užduotys būna netikėtos: pavyzdžiui, kartą Medininkų apylinkėse teko pakloti net 22 kilometrus požeminių kabelių, sujungiant 22 nedideles pastotes – tokio masto kabelizacija iki tol nebuvo įprasta praktika.
Lojalumą įmonei stiprina ir puikus kolektyvas. „Komanda, su kuria dirbu, yra labai stipri – be jos tikrai nebūčiau tiek nuėjęs“, – teigia R. Adomavičius, pridurdamas, jog didelę dalį nuopelnų už sėkmę priskiria kolegoms.
Tarnyba kariuomenėje iš pašaukimo
Patriotiškumo ir uniformos trauka R. Adomavičių lydėjo nuo jaunystės. Jo tėtis dirbo policininku, kartu namuose jie mėgdavo žiūrėti istorinius filmus. Vos baigęs mokyklą, 2004 metais R. Adomavičius nusprendė stoti į Krašto apsaugos savanorių pajėgas.
„Uniforma mane traukė nuo mažens – dar besimokydamas mokykloje nusprendžiau tapti savanoriu. Nuėjau, priėmė, ir pasilikau“, – prisimena savo apsisprendimą tarnauti Lietuvai.
Per 20 metų tarnybos R. Adomavičius nuėjo ilgą kelią ir kariuomenėje. „Kaip darbe pradėjau nuo elektriko ir pakilau iki skyriaus vadovo, taip kariuomenėje pradėjau nuo kulkosvaidininko ir tapau skyriaus vadu“, – sako savanoris.
Dabar jis vadovauja 9 karių skyriui ir yra įgijęs ne vieną instruktoriaus kvalifikaciją. Jau daugelį kartų teko vykti į įvairius mokymus, vesti kursus jaunesniems kariams.
2009-aisiais R. Adomavičius pusmetį tarnavo tarptautinėje misijoje pietų Afganistane. „Misija Afganistane – turbūt didžiausias mano karinės tarnybos pasiekimas. Ne kiekvienas patenka į tokią misiją, tad labai džiaugiuosi gavęs galimybę prisidėti“, – pasakoja karys.
Pasiruošimas truko apie penkis mėnesius Lietuvoje, o vėliau šešis mėnesius teko realiai patruliuoti karo zonoje, saugoti bazę atokioje provincijoje, apsuptoje kalnų. R. Adomavičius neslepia, kad tokia patirtis buvo neįkainojama ir užgrūdino visam gyvenimui.
Šiemet R. Adomavičiui buvo įteiktas medalis „Už pavyzdingą tarnybą“ ir tai tik vienas iš daugelio apdovanojimų, kuriuos pelnė mūsų kolega.
Būdamas savanoriu, R. Adomavičius prisidėjo ir prie pastarųjų metų ypatingų operacijų – pavyzdžiui, 2021 m. kilus nelegalios migracijos krizei, jis vyko budėti pasienyje. Įdomus sutapimas – toje pačioje pasienio atkarpoje tuo metu „Tetas“ statė fizinį barjerą, tad šioje operacijoje savotiškai susijungė abi jo veiklos.
Atsakomybė ir šaltas protas
Tiek tarnyboje, tiek darbe R. Adomavičiui tenka vadovauti žmonių grupėms ir prisiimti didelę atsakomybę. Jo teigimu, patirtis kariuomenėje ir civiliniame darbe papildo viena kitą. „Viskas vyksta lygiagrečiai – vadovauju skyriams abiejose srityse. Ten turiu 9 karius, čia – 37 energetikus; skiriasi tik taktika“, – lygina R. Adomavičius.
Savo ruožtu, vadovaudamas jis stengiasi rodyti gerą pavyzdį, nepriklausomai nuo to, ar vilki uniformą, ar eina į biurą. Karinė drausmė padeda efektyviau organizuoti darbus, o kovinė patirtis – išlaikyti šaltą protą stresinėse situacijose. „Stengiuosi nereaguoti karštai į iškilusias problemas – neužsidegu kaip degtukas. Reikia viską apgalvoti, pasverti“, – aiškina R. Adomavičius, pabrėždamas, kad impulsyvūs sprendimai nepasiteisina nei mūšio lauke, nei vykdant sudėtingus projektus.
Jis įpratęs prieš imdamasis užduoties iš anksto įvertinti galimas rizikas ir numatyti planą „B“. „Iškart planuoju, kas gali būti blogai – tokią praktiką iš kariuomenės pritaikiau ir projektų valdyme“, – sako vadovas.
Patirtis energetikoje taip pat praverčia tarnyboje. R. Adomavičius pastebi, kad civiliniame darbe išugdyti planavimo, komunikacijos bei komandinio darbo įgūdžiai padeda efektyviai veikti ir kariuomenėje. Abi veiklos reikalauja panašių lyderystės savybių – gebėjimo aiškiai paskirstyti užduotis, motyvuoti komandą, mokyti ir auginti jaunus specialistus.
Darbas, tarnyba ir šeima – kaip rasti laiko viskam?
Paklaustas, kaip pavyksta suderinti intensyvų darbą ir reguliarias karines pratybas, R. Adomavičius atsako atvirai: „kol tapau skyriaus vadovu, tikrai buvo nelengva – mokiausi, dirbau, kūriau šeimą, bet sunkus kelias praėjo, dabar viską suderinti paprasčiau“.
Pašnekovas tikina, kad dviguba veikla jo nenuvargina – atvirkščiai, suteikia spalvų kasdienybei. „Tarnyba manęs fiziškai ar psichologiškai nenualina. Kartais net geriau išeiti į pratybas – pavaikštai po mišką ir atsipalaiduoji nuo darbų“, – teigia R. Adomavičius.
Net ir retais atvejais, kai nereikia nei dirbti, nei tarnauti, jis stengiasi laiką praleisti turiningai. „Nebūna taip, kad savaitgalį praleisčiau namuose prie televizoriaus. Jei turiu laisvą savaitgalį, stengiuosi jį išnaudoti aktyviai – su šeima vykstame pakeliauti po Lietuvą, aplankome pilis, muziejus“, – pasakoja R. Adomavičius.
Aktyvus gyvenimo būdas tapo kasdienybės dalimi – pašnekovas tikina, kad dabar jam tiesiog trūktų veiklos, jei tektų visą savaitgalį praleisti namuose.
R. Adomavičius reziumuoja, kad „pareiga Tėvynei ir civilinis darbas yra suderinami dalykai – tai galimybė prisidėti prie šalies saugumo, ugdyti atsakomybę bei lyderystės įgūdžius, kurie praverčia visose gyvenimo srityse“.
