Nuostolius sumažinusi bendrovė „Tetas“ raumenis augina Vokietijoje !

Publikuota: 2019-05-28 05:45

Mindaugas Grinius „Verslo žinios“

Elektros ir telekomunikacijos statinius projektuojanti, statanti ir prižiūrinti UAB „Tetas“ pernai gavo 12% daugiau pajamų, 15 kartų sumažino nuostolius, o šiemet ėmėsi naujos veiklos Vokietijos rinkoje.

„2018-ieji buvo įtempti metai, vykdėme didelius pokyčius – nutraukėme nepelningas sutartis, mažinome darbuotojų skaičių ir gerinome bendrą įmonės „sveikatą“. Susitvarkius organizacijos viduje, laiku įgyvendinus vieną labai stambų projektą, padidinus darbo našumą ir atsikračius nuostolingų sutarčių, mums pavyko smarkiai sumažinti nuostolius“, – VŽ sako Gediminas Mažeika, bendrovės „Tetas“ generalinis direktorius.

Pernai „Tetas“ gavo 21 mln. Eur pardavimo pajamų – tai 12% daugiau nei 2017 m., kai buvo gauta 18,8 mln. Eur pajamų ir patirtas 161.000 Eur nuostolis. Tai 15 kartų mažesnis nuostolis nei 2017 m., kai jis siekė 2,4 mln. Eur, rodo Registrų centrui pateikti audituoti duomenys.

Anot p. Mažeikos, pernai apie 90% bendrovės darbų apimties sudarė beveik 10 mln. Eur vertės Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) projektas, kurį vykdant iš viso reikėjo pakloti po žeme daugiau nei 200 km antžeminių elektros kabelių.

Nauja kryptis

„Pernai daugiausia uždirbę iš ESO tinklų projekto, supratome, kad tai ilgai nesitęs, ir numatėme, kad reikia persiorientuoti bei ieškoti alternatyvių rinkų. Todėl šių metų žiemą pradėjome darbus Vokietijoje, kur šiuo metu darbuojasi apie 70 mūsų darbuotojų. Ten sėkmingai klojame optinius kabelius, nes turime patirties – tai, kas Lietuvoje įvyko prieš 10 metų, dabar vyksta Vokietijoje ir ten yra be proto daug darbų“, – aiškina pašnekovas.

Anot p. Mažeikos, vietoj atleistų priimti kitų specializacijų darbuotojai leido padidinti bendrovės lankstumą. Pasak „Teto“ direktoriaus, pernai pavasarį darbuotojų skaičius buvo sumažėjęs iki maždaug 270 žmonių. Šių metų gegužės 27 d. bendrovėje dirbo 422 darbuotojai.

Beveik 20% išaugęs vidutinis atlyginimas, anot pašnekovo, lėmė didesnę darbuotojų motyvaciją ir aukštesnę darbo kokybę, todėl dauguma 2018 m. darbų buvo atlikti laiku ir išvengta delspinigių.

 

„Dabar jau nebe užsakymus deriname prie turimų žmonių, bet žiūrime, kokie darbai leidžia daugiau uždirbti, ir pagal kai komplektuojame brigadas. Dabar nepardavinėjame įrangos ir taip „nepučiame“ apyvartos, bet realiai parduodame raumenis. Todėl šiais metais bendrovės pajamos labiausiai auga dėl Vokietijos rinkos“, – tvirtina pašnekovas.

Kitokia portfelio struktūra

Ponas Mažeika tvirtina, kad šių metų užsakymų portfelis leis pasiekti panašų pardavimų lygį kaip pernai, o Vokietijos rinka leis užaugti daugiau.

„Tiesiog šiemet kitokia užsakymų portfelio struktūra: jis paremtas ne dideliais objektais, kuriuose apyvartą augina parduodamos medžiagos ir brangi įranga, bet darbais. Todėl šiemet apyvarta, tikėtina, bus mažesnė nei pernai, bet darbų padarysime daugiau ir turėtume daugiau uždirbti“, – sako p. Mažeika.

2017 m. patirtą didelį nuostolį p. Mažeika aiškina tuo, kad keli dideli projektai buvo užbaigti nuostolingai, be to, priskaičiuota beveik 1 mln. Eur delspinigių.

„Aš tuo metu nedirbau bendrovėje, bet skaičius mačiau ir juos analizavau. Atrodo, kad vadovybė keitėsi ne be reikalo, nes truputį netikrumo buvo tuose skaičiuose. Blogiausi rezultatai buvo „sustumti“ į 2017 m., bet realiai tiek 2015 m., tiek 2016 m. nebuvo geri“, – sako p. Mažeika, „Tetui“ vadovaujantis nuo pernai vasaros.

Artimiausių 5 metų bendrovės veiklos strategijoje numatytas kryptingas EBITDA (pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) augimas ir pernai jis buvo 462.000 Eur – 120% didesnis nei 2017 m.

„Mūsų pagrindinis uždavinys pernai buvo generuoti teigiamą pinigų srautą ir parodyti, kad galime stabiliai finansiškai veikti. Tai ir pasiekėme. Įmonės veiklos specifika lemia, kad turime nemažai brangaus turto bei technikos ir nepadengiame jos amortizacijos. Todėl tas nuostolis finansų ataskaitoje yra daugiau buhalterinis“, – aiškina p. Mažeika.

„Teto“, kurio 100% akcijų valdo AB „Litgrid“, vadovas teigia, kad nejaučia jokių „šiltnamio sąlygų“ dėl gaunamų užsakymų.

„Litgrid“ visus konkursus skelbia per Centrinį viešųjų pirkimų portalą (CVPP) ir visi konkuruojame vienodomis sąlygomis. Apskritai šiuose konkursuose jaučiamės tarsi po didinamuoju stiklu. Tas galimas akcininko ir užsakovo interesų konfliktas mums netgi šiek tiek trukdo, nes pirkimų rengėjai į mus žiūri itin atsargiai ir siekia maksimalaus įmanomo skaidrumo“, – tvirtina pašnekovas.

Grįžti atgal į: Naujienos 2019